Lietuvoje Joninės dar kitaip vadinamos Rasų švente, tačiau į Lietuvą atėjus krikščionybei šventė sutapatinta su šv. Jono Krikštytojo varduvėmis. Joninės garsios savo papročiais - paparčio žiedo ieškojimu, vainikų pynimu, kupoliavimu, meilės ir vestuvių burtais, laužų kūrenimu.
Centro lankytojai tradiciškai Jonines pradėjo švęsti nuo vainikų pynimo. Kiekvienas vaikas rinkosi gėles svarankiškai ir mokėsi pinti.
Joninių išvakarėse moterys nuo seno rinkdavo žoleles, nes tikėta, kad jos turi ypatingų galių. Iš žolelių verdama arbata, jomis apkaišomi namai, tvartai. Ši tradicija vadinama kupoliavimu. Todėl ir buvo renkama gražiausia „Kupolė“.
Ir mes dienos centre su vaikais pynėme vainikus, rišome žolynų puokštes. Po to žiūrėjome filmą apie Joninių arba Rasos šventės tradicijas ir papročius. Sužinojome, kad kupolę sudaro 9 arba 12 žolelių. Jų tarpe yra ir gydančių savybių turinčios ramunės. Pasipuošę vainikais ir kupolėmis lankytojai pilni įspūdžių išsiskirstė į namus.
